Kaip Dovydas laukė pirmojo sniego.. :) o kai jis iškrito ir gausiai, mūsų tėtis susisodino visus mus į Opeliuką ir nugabeno į Čebatorius. Vainius sėdėdamas prie pečiaus prisikimšo kepto karpio, o po to ėjome statyti sniego senio, beja, pirmojo Vainiaus gyvenime :) Tiesa, dar norim labai labai pasidžiaugti, kad šiandien, 2007-11-28 išlindo antrasis Vainiuko dantukas:)
Tai vat, lipdėm lipdėm ir nulipdėm, bet jis labiau panašus į meškutį Knutą, o ne į tradicinį besmegenį. :)
:) Bet koks Vainiui įspūdis buvo, žiūrėjo net išsižiojęs kaip tėtis ritina didžiulius kamuolius :)
Tikras šedevras išėjo :)
Vainius su močiute Virginija pozavo atsisėdę į mūsų sniegomobilį :)
Kaime labai smagu ir gera, kaip sakoma, tiesiog dūšia atsigauna :) o dar Dzūkijoj :)
Su mama ant sniego rogių :)
Štai tokios buvo Baliukevičių vaikinų nuotaikos smagiai "pralėkus" sniegomobiliu :)
Abu Baliukevičiai skuodžia, aš tik keletą kadrų spėjau padaryti :)
Kad pasileido Čebatorių laukais, tai nei spėjau bėgti, nei rėkti...:)
:) 
Dovydas net atgijo, kai pralėkė rogėmis :) nes jau svajojo nuo pat vasaros apie šį malonumą.
O čia Vainiaus sniegomobilis :) paveldėtas iš dėdžių :)
2 komentarai:
Na. tikrai smagiai ta jūsų žiema atrodo :)
Dekui! Joakimai! gal kada galesim kartu ta ziema Cebatoriuose pasidziaugt? Tas pasiulymas nuo vasaros vis dar galioja mus aplankyti!!!
Rašyti komentarą