Žiema :)

Kaip Dovydas laukė pirmojo sniego.. :) o kai jis iškrito ir gausiai, mūsų tėtis susisodino visus mus į Opeliuką ir nugabeno į Čebatorius. Vainius sėdėdamas prie pečiaus prisikimšo kepto karpio, o po to ėjome statyti sniego senio, beja, pirmojo Vainiaus gyvenime :) Tiesa, dar norim labai labai pasidžiaugti, kad šiandien, 2007-11-28 išlindo antrasis Vainiuko dantukas:)

Tai vat, lipdėm lipdėm ir nulipdėm, bet jis labiau panašus į meškutį Knutą, o ne į tradicinį besmegenį. :)

:) Bet koks Vainiui įspūdis buvo, žiūrėjo net išsižiojęs kaip tėtis ritina didžiulius kamuolius :)

Tikras šedevras išėjo :)

Vainius su močiute Virginija pozavo atsisėdę į mūsų sniegomobilį :)

Kaime labai smagu ir gera, kaip sakoma, tiesiog dūšia atsigauna :) o dar Dzūkijoj :)

Su mama ant sniego rogių :)

Štai tokios buvo Baliukevičių vaikinų nuotaikos smagiai "pralėkus" sniegomobiliu :)

Abu Baliukevičiai skuodžia, aš tik keletą kadrų spėjau padaryti :)

Kad pasileido Čebatorių laukais, tai nei spėjau bėgti, nei rėkti...:)

:)

Dovydas net atgijo, kai pralėkė rogėmis :) nes jau svajojo nuo pat vasaros apie šį malonumą.

O čia Vainiaus sniegomobilis :) paveldėtas iš dėdžių :)

2007-11-:)

2007 - ųjų lapkritis :)

Vainius lapkričio 17 d. sulaukė dešimties mėnesių. Tą dieną kaip tik buvome Litexpo parodoje "Vaikų šalis". Gaila, kad palikome namuose fotoaparatą. Buvo verta pamatyti, kaip vaikinas nardo plastikinių spalvotų rutuliukų pilnoje vonioje ir krykštauja ant visų rūmų. :) Tiesa, praėjusį savaitgalį buvome Alytuje, lankėme Rūtą, mano pusseserę, grįžusią iš Izraelio:) Labai smagiai ten pasibuvome, pabendravome, jautėmės iš tiesų kaip namie:) ir Vainius naktį svečiuose miegojo gerai :)

Neseniai tvarkiau ir peržiūrėjau Vainiaus pirmuosius rūbelius, tai radome pirmąją kepurę, kuri tik gimusiam dar buvo per didelė :)Tai štai kaip paaugo sūnus per 10 mėnesių.

Vainiaus pusseserė Augustė padovanojo labai praktišką dalykėlį :) - chalatuką. :) Vainius pirmąkart jį apsirengęs labai džiaugėsi ir krykštavo :)

Pozuoti mėgstu :)

O čia šiaip, kartais "ištaisau" tokias grimasas, kad griūk vietoje :)

2007-11-06

Prasidėjo lapkritis, kuris man tikrai ne prie širdies dėl tų darganotų orų ir ilgai besitesenčios tamsos... Bet, kai pagalvoji, tuoj ir Šv. Kalėdos, o su jomis ir šviesos bus daugiau..

Per Visus Šventus, t.y. lapkričio pirmąją, palikom mūsų mažiuką ir su Dovydu leidomės kelionėn į Akmenę, Ventą. Aplankėm, sutvarkėm kapines, labai trumpai, bet pasibuvom pas senelius ir skubėjom pas savo mažiuką..:) O kitą dieną, jau tryse važiavom į dzūkiją, kur vėlgi lankėm kapines, buvom užsukę į Čebatorius, pasisvečiavom pas Vainiaus prosenelius.

Tiesa, vakar įvyko vienas įykis, kuris atnešė daug daug džiaugsmo :))) ogi - išsikalė pirmasis Vainiuko dantukas, kurio laukėme jau nuo trijų mėnesių:))) Lenda jau ir antrasis, tačiau sunkiai, vis kankina Vainių ir tėvelius, o ypač naktimis :) Tai vat taip mes dabar gyvenam... Laukiam daugiau dantukų:)

Mes su Dovydu gavom dovaną nuo Auritos ir Karolio - pluoštą pramogų Vichy vandens parke, susiruošę nuėjome ir labai labai smagiai praleidome laiką:) kai leidomės dvivietėmis valtimis tais vamzdžiais iš 5 - 6 aukštų, tai nuo mano rėkimo turbūt skambėjo pusė Vilniaus. Na, žodžiu, gavau didžiulę dozę adrenalino...Ačiū už puikią dovaną...

Dovydas tai išdrįso išbandyti pačias ekstremaliausias šliuožynes. Labai smagu buvo maudyti po atogąžų lietumi, plaukioti baseine, po atviru dangumi ir atsivėsinti ledo kambaryje.

Dovydas nepaprastai laukia, kol iškris daugiau sniego, mat jis nori kuo greičiau prazvimbti sniego motociklu, tai kažkurį vakarą jau išsitraukė ir matavosi važiavimo batus, tačiau Vainius vieną nugriebė ir pasimatavo - tilpo net abiejomis kojomis:)

O čia tai legendinė lėlė Onutė. Kai mes ruošėmės piršliauti, tai Dovydo mama Virginija ją padarė jaunąjai, bet Vainiui labai jau knietėjo susipažinti su sesute:)

O taip pat jis pirmasis paragavo piršlio ir svočios saldainių:)

Jau ąntrąkart šiais metais pas mus pražydo kaktusas, įdomu, ką tai galėtų reikšti?...