Mūsų šeimoje jau yra tapusi tradicija kiekvieno mėnesio 17 dieną organizuoti iškylą. Taigi, kai Vainiui suėjo 4 mėnesiai mes vykome į Utenos rajone, Labanoro girioje esančią Dovydo draugo Tado sodybą :)
Netoli Tado sodybos statomas toks namukas, kokį kadanors svajojame turėti ir mes :)
Pasivaikščiojimas pakrante ežero, kurio pavadinimo nežinome :)
Vainius su tėveliu prie valties, kuria kadaise plaukdavo žvejai :) ji labai labai ilga :)
Apetitas pagerėjo ne tik mums, bet ir mūsų mažiukui :)
Po smagaus pasiplaukiojimo valtimi :)
Aptikome nuostabius beržus...:)
kurie labai kvepėjo sula :)
:) 
Štai tokia buvo mūsų pipiro nuotaika :)
Vis dar mėgavomės ežero kvapais :)
Nedidelės ežero bangos ir ramuma užsūpavo Vainių :)
Prie šimatamečio medžio, kurio ola tokia didelė, jog galėtų įtilpti žmogus :)
:) 
:) 
Tokioje gatoje maistas trigubai skanesnis :)
:)
Ruošiau "iešmus", ant kurių kepėmės dešreles :)
O Dovydas kūrė laužą :)
Štai šitaip Vainius pūtė į akį kokias tris valandas - tokia šventė - labai reta mūsų kieme :)
Vainiaus keturratis :)
Šitą šamą sužvejojo tame ežere, kur mes plaukiojome. Žvejai sakė, kad jam apie šimtą metų :)
O štai čia antras, šiek tiek mažesnis :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą